Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Ji buvo prisiminta ir mūsų gimnazijos skaitykloje – bibliotekoje. Pasak renginį pradėjusios bibliotekininkės Laimos Norkienės, ši diena yra ypatinga, nes minime lietuvių tautos pasiaukojimą, drąsą ir meilę lietuviškam žodžiui. 1864-1904 m. buvo uždrausta lietuviška spauda ir lotyniškas raidynas. Rusijos carinė valdžia nusprendė atimti galimybę mokytis ir kalbėti lietuvių kalba. Šis draudimas nepalaužė lietuvių tautos – lietuvybę saugojo ir skleidė mūsų tautos žiburiai – knygnešiai. Kovo 16-oji knygnešių tėvu laikomo Jurgio Bielinio gimimo diena, kuri minima kaip Knygnešių diena.

Vaiva Rimdeikaitė savo draugams penktokams teigė, kad mūsų kraštas taip pat gali didžiuotis knygnešiais. Jonas Katelė steigė slaptas mokyklas, nešė įvairią spaudą. Jis nuo jaunumės domėjosi literatūra, o paskirtas kunigauti Panemunėlyje, pradėjo savo veiklą. Tuo metu šioje parapijoje nebuvo nei vieno neišsilavinusio, neraštingo vaiko. Už tai galime būti dėkingi būtent šiam knygnešiui – švietėjui.

Kitas krašto šviesuolis Juozas Ottas Širvydas. Jis buvo išskirtinė asmenybė, ugdė lietuvių tautinę savimonę, skleidė lietuvišką žodį, padėjo suvokti, kad lietuvių kalba yra unikali. Jis turėjo mažą bibliotekėlę, kur žmonės galėjo skaityti jo leidžiamą laikraštėlį „Triūsas mūžikėlio“, skolintis knygas. Kiekvienas pasiskolinęs knygą turėjo užrašyti kokią nors dainą, tautosakos pasakojimą. Taip knygnešys rinkdavo mūsų krašto tautosaką.

„Nepaisant visų vargų, kuriuos patyrė knygnešiai, jų dėka ir šiandien galime didžiuotis savo kalba, o ši diena mums yra šventė“, – sakė penktokė Vaiva.

Visi žiūrėjo Juozo Trukano filmą „Knygnešys“.